KO TRŪKSTA ISTORIJOS IR PILIETIŠKUMO PAGRINDŲ MOKYTOJUI LIETUVOJE ARBA VIEŠNAGĖ BRIUSELYJE

17 liepos, 2018

Dalinamės Kauno Europe Direct centro bičiulio, ilgamečio istorijos mokytojo Mykolo Fedaravičiaus įspūdžiais iš kelionės Briuselyje

Diskutuojame apie Lietuvos švietimo reformą, mokytojo prestižą ir jo darbo užmokestį. Koks mokytojas turi dirbti mokykloje? Kaip padaryti mokytojo profesiją prestižine? Bandydamas atsakyti į šiuos klausimus, atsakymo ieškojau lankydamasis kai kuriose kitų šalių mokyklose. Suvokiu, kad kai kurių dalykų mokytojai be platesnio pasaulio pažinimo, negali tinkamai dėstyti savo dalyko. Čia pirmiausia turiu omenyje istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytoją. Jau nemažai metų dėstau istoriją ir pilietiškumo pagrindus. Tiesą sakant, labai nejaukiai pasijuntu, kaip imu dėstyti Senovės Egipto, Mesopotamijos ar kurias nors kitas senovės Rytų civilizacijas. Patiriu dalykinės kompetencijos stygių. Juk sunku dėstyti tai, ko pats nepatyrei ir nepamatei. Todėl jau keleri metai planuoju savo atostogų metu aplankyti tokį istorijos objektą, kuris praplėstų mano žinias ir teiktų galimybę jas perteikti kolegoms bei mokiniams. Vykstu atostogų metu už savo lėšas.

Šį kartą pasirinkau Briuselio miestą. Pasirinkau dėl keletos priežasčių. Pirma, tai miestas, kuriame įsikūrusios ES ir NATO institucijos. Antra, kad tai Flandrijos sostinė turtinga savo viduramžine kultūra. Juolab, kad ir išvykos laikas sutapo su Liepos 6- ąja, kai viso pasaulio lietuviai sutartinai gieda tautišką giesmę. Kelionę planavau taip, kad galėčiau labiau prisiliesti prie tų objektų, kuriuos lankysiu. Norėjosi neformalaus Europos Sąjungos institucijų, Europos mokyklos, Lietuvos ambasados Briuselyje apžiūrėjimo ir susipažinimo. Ruošiantis kelionei parašiau kelis elektroninius laiškus Europarlamentarams iš Lietuvos. Prisistačiau, kad esu istorijos mokytojas, nusakiau savo vizito tikslą ir prašiausi priimamas. Kreipiausi į penkis atstovus. Sureagavo trijų europarlamentarų padėjėjai. Atsiliepdami į mano laišką, maloniai aplankyti Europos parlamento būstinę kvietė A. Saudargo padėjėja Giedrė ir B. Ropės padėjėja Karolina. Taip pat nuoširdžiai sureagavusi ir pasidžiaugusi mano ketinimais, į Europos mokyklą pakvietė mokytoja Rasa. Lietuvos ambasados Briuselyje pasiteiravau apie galimybę giedoti Tautišką giesmę liepos 6 d. Atsakymas ir kvietimas atskriejo žaibiškai. Buvau informuotas, kad Valstybės dienos paminėjimas vyks Lietuvos ambasadoje Briuselyje, ambasados kiemelyje. Tad jau turėdamas ryšius vykau į kelionę. Pirmasis vizitas - Europos mokykloje. Mokytoja Rasa telefonu patikslino, kaip galiu atvykti. Susitikę šiltai pasisveikinome ir leidomės pasivaikščioti po mokyklos erdves. Šioje mokykloje mokosi Briuselyje dirbančių ir gyvenančių įvairių šalių politikos, verslo ir kultūros atstovų vaikai. Kiekviena šalis turi savo sektorius, todėl kai kurie dalykai dėstomi nacionaline kalba. Mokytoja Rasa dirba su pradinukais iš Lietuvos. Mokykla gerai suplanuota, erdvios patalpos. Koridoriuose matyti, kurios valstybės sektoriuje esi: išduoda ant sienų kabantys vaikų piešinukai, kūrybiniai darbai. Mokykloje užtikrinamas vaikų saugumas: į mokyklą vaikai vežami autobusais, po pamokų mokytojai palydi vaikus iki autobusų stovėjimo aikštelės. Pataikiau atvykti tuo momentu, kai mokslo metai jau baiginėjosi ir vaikai savo daiktus vežėsi namo. Sunkiais maišais ir kuprinėmis su knygelėmis ir kitais asmeniniais daiktais nešini vaikai žengė iki autobuso. Mokykloje yra puikios sąlygos sportuoti – tai liudija erdvi sporto aikštė su stadionu, lauko teniso aikštė. Darbas intensyvus, bet labai mielas, teigė mokytoja Rasa, mokykloje dirbanti jau šešerius metus. Kai paklausiau, kaip vyksta mokymas tokioje mokykloje, mokytoja sakė, kad svarbu mokytojo kūryba, gebėjimas įtraukti į ugdymo procesą visus vaikus. Vizitas mokykloje man buvo labai įdomus. Yra ko pasimokyti lietuviškoms mokykloms. Na, o Rasos jau lūkuriavo mama, kuri norėjo registruoti savo vaiką į mokytojos Rasos klasę. Jau išėjus iš mokyklos, pamaniau, kaip gera vaikams turėti tokią puikią mokytoją. Pozityvizmas ir gera mokytojos Rasos nuotaika lydėjo visą lankymosi mokykloje laiką.

Lankydamas Briuselyje esantį Parlamentariumą palyginau jo ekspoziciją su Vilniuje neseniai atidarytu ir aplankytu Valstybės pažinimo centru. Žinoma, ekspozicijų turinys skiriasi, bet vizualizacija ir išmaniųjų technologijų panaudojimas panašus. Parlamentariumo ekspozicija nuosekliai pasakoja Europos Sąjungos istoriją nuo ES pradžios iki valstybių įsijungimo į Europos
Sąjungą. Išmaniajame žemėlapyje gali rasti valstybes nares. Monitoriuose - įrašai, kuriuose kalbinami valstybių narių žmonės. Įsiminė Lietuvos valstybę atstovaujantis įrašas, pasakojantis apie gandrų populiaciją Lietuvoje. O gandrai renkasi tas vietas, kuriose yra ekologiška gamta. Džiugu, kad Lietuvoje galima įkvėpti švaraus oro, kurio švarą diagnozuoja gandrai. Jau išeinant iš Parlamentariumo, mane pasitiko besišypsanti Europos parlamentaro A. Saudargo padėjėja Giedrė. Nuėjome į netoliese esančią Parlamento būstinę. Atlikau visas apsaugos procedūras ir pradėjome neformalią ekskursiją po būstinę. Giedrė nuoširdžiai pasakojo pastato istoriją. Nudžiugino faktas, kad prof. V. Landsbergio iniciatyva būstinėje atsirado “Baltijos kelio“ erdvė. Tai byloja ir lentelė su užrašu. Aplankėme posėdžių salę, spaudos klubo salę, koridoriuose veikiančias parodas. Netrukus prie mūsų prisijungė Europarlamentaro B. Ropės padėjėja Karolina. Ji nusivedė į savo ir Europarlamentaro kabinetą, trumpai supažindino su padėjėjos darbu. Tuo metu Strasbūre vyko sesija, todėl Briuselyje Europarlamentarų nebuvo. Tačiau labai nuoširdžiai bendravau su puikiai savo darbą išmanančiomis ir geranoriškai bendraujančiomis padėjėjomis Giedre ir Karolina. Pažintis ir ekskursija baigėsi jaukioje kavinukėje. Ir atsisveikindamos padėjėjos dar ir dovanų perdavė.

Liepos 6 dieną Lietuvos Respublikos ambasadoje sugiedota Tautiška giesmė. O iki jos susitikau ir pašnekinau Eurokomisarą Vytenį Andriukaitį. Jam užsiminiau apie galimybę Lietuvos istorijos mokytojams stažuotis Briuselyje. Gal tai galėtų būti ekukacinis projektas? O gal atskirų Europarlamentarų sutarimas su rinkėjais? V. Andriukaitis tokią galimybę matė tik svarstant šį
klausimą su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir Seimu. Pamaniau, kai tai gali būti daug biurokratinių barjerų įveikianti procedūra. Apmaudu, kad dėstant ES istoriją 5, 6, 10, 12 klasėse, o
kai kuriose mokyklose ES istorija ir veikla integruota į pilietiškumo pagrindų pamokas, mokytojui nesudaromos galimybės pabūti pačioje ES širdyje – Briuselyje. Rankų nežadu nuleisti ir  andysiu komunikuoti su kai kuriais ES parlamentarais. Apeliuosiu į jų geranoriškumą ir supratingumą. Tegul tai bus pilotinis projektas, bet keldami mokytojo prestižą ir jo kompetencijas, pririšti jo prie vadovėlio negalima. Akiratis - nuolat kintantis dalykas. Jis neturi ribų. Bet turi pažinimo džiaugsmo skonį.

Tokį jį ir pajutau savo kelionėje į Briuselį. Dar kartą nuoširdžiai dėkoju man daug žinių ir malonių įspūdžių viešnagėje suteikusiai mokytojai Rasai ir europarlamentarų padėjojoms Giedrei ir
Karolinai. Ir dar labai dėkingas Kaune veikiančio Europe Direct centro vadovei Dianai, davusiai gerų patarimų kelionei.

Istorijos ir pilietiškumo pagrindu mokytojas, Edukologijos magistras Mykolas Fedaravičius

Naudingos nuorodos

  •  
     














    2022