ĮSPŪDŽIAI IŠ ANTROJO EUROPROTŲ ŽAIDIMO „BERNELIŲ UŽEIGOJE“

09 balandžio, 2015

Antrąjame Europrotų turnyre Kaune žaidė 10 komandų, tačiau azartas ir entuziazmas įsibėgėja! Komanda TPG šįkart užsispyrė ir “atsilošė” lyderių titulą iš pirmojo Europrotų žaidimo nugalėtojų “Eina sau!”. Tačiau “Eina sau!” labai nenusiminė: mėgavosi savo pirmąjame žaidime išloštu prizu – puodu cepelinų (už prizą dėkojame „Bernelių užeigai“) ir, matyt, kaupė jėgas trečiajam žaidimui. Garbingą antrąją vietą užėmė nuosekliai į tikslą ėję „Europiečiai“, o mūsų paguodos prizą gavo ESN KTU komandos atstovas už tai, kad buvo vienas lauke – karys: nepabūgo žaisti, nors ir nesulaukė savo komandos draugų. 

 

Taigi, dalinamės Jūsų pasiekimais ir išminties/humoro perliukais.

Beveik visi žinojome, kad pirmoji valstybė, kurioje įvestas elektroninis balsavimas yra Estija. Kroatas daktiloskopijos pradininkas J. Vucetich ne tik pirmasis padarė nusikaltėlio pirštų atspaudų atpažinimą (tai ir buvo teisingas atsakymas), bet ir sukūrė aparatą žmonių kaulams šviesti bei žiūronus, tyrinėjo dumblius, uolienas ir kaip susidaro garsas burnoje, be to, dar ir kopijavo nuotraukas. Dauguma žinojo, kaip Europoje žymimi supergreitieji traukiniai, tačiau kai kas bandė tokį žymėjimą priskirti mokesčiams už greitkelius, olimpiniams stadionams ar vyno rūšims atskirti. Įvairių klausimų ture išmėginome žinias ir apie mūsų kaimynus – „braliukus latvius“, juolab, kad Latvija šį pusmetį pirmininkauja ES Tarybai. Taigi, lukštenome įvairius klausimus apie Latvijos kultūrą, technologijas ir istoriją. Kad ir kaip būtų keista, bet tik „Tenisas“ žinojo, kad latviai – dainų tauta- savo himną sukūrė būtent pirmajai visuotinei dainų šventei Rygoje. Kiti mūsų žaidėjai spėliojo, kad himnas buvo sukurtas krikštui, Latvijos nepriklausomybės atgavimui, sukilimui paminėti. Įvairių interpretacijų sulaukėme paklausę, kas buvo latvių tautinio epo „Lačplėsis“ herojaus motina,- tai Milda, Laima, jūra, karvė, vilkė, jūros deivė. Teisingas atsakymas – lokė. Tik „Bubidujis“ ir „Europiečiai“ žinojo, kad Juodagalvių rūmų pavadinimas kilo nuo kažkada ten gyvenusių juodaodžių, kitiems atrodė, kad šis pavadinimas kilo nuo juodų, apdegusių šalmų, juodų kapišonų ir apsiaustų. O štai į UNESCO registrą įtrauktą kultūros paveldą -  Dainų spintą vietoje dainų kartotekos mes bandėme įkišti: gintarą, pasakas, knygas, raižinius ir net kraitį! Ir, pasirodo, kultinės latvių pjesės, nesvarbu, kad ir pastatytos Kaune bei Vilniuje, - “Siuvėjų dienos Silmačiuose” – mes  nematę! Tačiau žymiai geresnės mūsų žinios pasirodė globaliame kontekste – visi 100 proc. iš aprašymo atpažino Raudonojo kryžiaus draugiją. Todėl ir prizus, numatytus kelioms komandoms, teko po truputį išdalinti visiems!

Smagiai praėjo turas apie įžymius europiečius. Nors pravardę “mūsų orangutangas” turėjo ir ilgai nepripažintas savo šalyje buvo H.K. Andersenas - bandėm šią pravardę klijuoti F. Rable, O. Balzakui, R. Kiplingui, Č. Dikensui ir Č. Darvinui, tačiau bent jau žinojome, kad vardą “Živilė” sukūrė A. Mickevičius (nors kai kurie bandė ginčytis, kad tai padarė S. Neris, J. Jablonskis, Lietuvos kunigaikštis ar Lietuvos liaudis). Žinojome, už ką buvo nuteistas O. Vaildas, bet dar prie netradicinės jo orientacijos (tai ir buvo ta priežastis) dar pridėjome nekorektiškus pasisakymus ir žmogžudystę. O štai A. Enšteinas nemėgo mūvėti ne tik kojinių (toks teisingas atsakymas), bet ir žiedo, laikrodžio, pirštinių ir … prezervatyvų. Ir nors protestantizmo pradininkas M. Liuteris teigė, kad labiausiai moterį gadina jos noras atrodyti protingai, bet mūsų komandos manė kitaip. Taigi, pasak mūsų žaidėjų, moterį labiausiai gadina: netinkamas galvos apdangalas, kvaila veido išraiška, vienuolės abitas, nuogas kūnas, lygios teisės, dievobaimingumo trūkumas, vyriškas elgesys, kai moteris neturi vaikų ir palaidi plaukai. Tiesiog plati rekomendacija moterims, kaip “nesusigadinti”….  Įdomiausiu šio žaidimo klausimu komanda nugalėtoja TPG išrinko klausimą apie J. Basanavičiaus ir kaukolių sąsają. O įdomiausias atsakymas į šį klausimą – J. Basanavičius atidavė savo kaukolę į teatrą!

Įvairiai komandos aiškino sąsajas tarp Europos Sąjungos ir sūrio „Liliputas“:  jis gaminamas ir pardavinėjamas ES teritorijoje, gavo ES apdovanojimą už unikalų receptą, buvo pagamintas ES įkūrimo datos proga, be to, jis uždraustas pardavinėti ES, nes jo pavadinimas žemina mažus žmones! Tik vieni TPG žinojo teisingą atsakymą - šis gaminys ką tik įtrauktas į ES saugomų geografinių nuorodų registrą. O humanitarinius ir civilinės saugos projektus finansuojančiai ECHO (teisingą atsakymą žinojo tik „ŠEP‘as“), mūsų dalyviai dar „priklijavo“ finansuoti kultūros paveldo, audiovizualinius, aplinkos apsaugos, žmogiškųjų resursų projektus. Ir dar sužinojome, kad Šengeno erdvės pavadinimas kilo iš šios erdvės iniciatoriaus pavardės (!) ir užrašo prie vizų tikrinimo posto. Džiugu, kad daugiau nei pusė mūsų komandų žinojo, jog Lietuvos pagalbos Baltarusijai dėka Vilniuje veikia Europos humanitarinis universitetas - vienintelis baltarusiškas universitetas, veikiantis be akademinės laisvės suvaržymų. Beveik visi iš nuotraukų pažino poetą F. Schillerį ir kompozitorių L. van Beethoveną ir žinojo, kad juos sieja ES himnas, tik vienai komandai pasirodė, kad yra jų vardu finansuojamos programos.

Vaizdinis turas leido šiek tiek atsikvėpti ir buvo bene lengviausias. Kone visi atpažino Kroatijos miestą Dubrovniką, Rumunijos vėliavą, Europos centrinį banką, K.M. Čiurlionio kūrinį ir „Kauno grūdų“ pastatą. O štai princesę Europą iš F.Albani paveikslo „Europos pagrobimas“ kai kas norėjo pervadinti princese Ana, Anastasija ar net karingąja princese Ksena. Pasirodo, mažai yra žinomas šių metų ES logotipas ir šūkis „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“: mūsiškiai norėjo jį perdirbti ir vietoj žodžio „ateitis“ siūlė įrašyti „teisės“, „protas“, „sąjunga“, „parama“, „Europa“, „laisvė“, „plėtra“, „tikslas“. O vietoje Portugalijos paveldo - dekoruotų plytelių azulejo matėme karaimų, italų, graikų, moldavų meną, turkų arabeską ir net lietuvių audimą. Ir, kaip sakė mūsų žaidimo vedėjas Tomas: taigi, a.a. B.Lubys karste apsiverstų, nes vietoje „Achemos“ logotipo ne viena komanda pamatė Panatinaikos, Škodos ar Green peace logotipą!

Muzikiniai klausimai tapo kietu riešutėliu, tačiau daugelis visgi atpažinome Justiną Marcinkevičių, deklamavusį savo eiles ir kaip tikri kauniečiai sėkmingai pratęsėme legendinę G. Babravičiaus dainą “Autostrada”:… “kad ligi Petrašiūnų gročiau flei-ei-ei-ei-ta”…, tik kai kurie fleitą pakeitė dūdele ar gitara. Čia kaip kam, pagal skonį.

Štai taip smagiai mes įveikėme antrąjį Europrotų žaidimą. Susitiksime po savaitės, kitą trečiadienį ten pat, “Bernelių užeigoje”.

Už klausimus apie Latviją dėkojame VDU Letonikos centrui, apie Europos Sąjungą – LT Užsienio reikalų ministerijai, apie Raudonojo Kryžiaus draugiją – LRDK Kauno skyriui, o už smagias žaidimo nuotraukas – Kristinai Valasevičienei. Nuotraukos yra čia.

Naudingos nuorodos

  •  
     














    2022